Per visą savo margą muzikinę kelionę kontrabosininkas ir kompozitorius Petrosas Klampanisas sugėrė ištisą spalvų ir atspalvių paletę: nuo gimtosios Graikijos Viduržemio jūros ir Balkanų regionų liaudies muzikos bei studijų metu Atėnuose, Amsterdame ir Niujorke įsisavintų klasikinių atspalvių iki ryškių Niujorko džiazo potėpių bendradarbiaujant su tokiais novatoriais kaip Gregas Osby, Jean-Michelis Pilcas, Shai Maestro, Odedas Tzuras, Antonio Sanchezas ir Ari Hoenigas.
Įrašų kompanijos „Motéma Music“ išleistame trečiajame P. Klampaniso albume „Chroma“ kūrėjas tiria žmonijos charakterio bruožus, semdamasis įkvėpimo tiek iš asmeninės patirties, tiek iš pasaulio įvykių. Albume „Chroma“ (graikų kilmės žodis, reiškiantis „spalvą“) muzikantas pasitelkia pilną garsinių spalvų spektrą drąsiam introspekciniam ir emociškam pareiškimui perteikti. Pirmasis toks stambus ansamblinis menininko projektas apjungia gyvybingą džiazo kvinteto (fortepijono, kontraboso, būgnų, gitaros ir perkusijų) ekspresiją ir sodrius, klasikinius styginių sąskambius, sudarydamas tarsi modernios džiazo simfonijos įspūdį....
read more
Per visą savo margą muzikinę kelionę kontrabosininkas ir kompozitorius Petrosas Klampanisas sugėrė ištisą spalvų ir atspalvių paletę: nuo gimtosios Graikijos Viduržemio jūros ir Balkanų regionų liaudies muzikos bei studijų metu Atėnuose, Amsterdame ir Niujorke įsisavintų klasikinių atspalvių iki ryškių Niujorko džiazo potėpių bendradarbiaujant su tokiais novatoriais kaip Gregas Osby, Jean-Michelis Pilcas, Shai Maestro, Odedas Tzuras, Antonio Sanchezas ir Ari Hoenigas.
Įrašų kompanijos „Motéma Music“ išleistame trečiajame P. Klampaniso albume „Chroma“ kūrėjas tiria žmonijos charakterio bruožus, semdamasis įkvėpimo tiek iš asmeninės patirties, tiek iš pasaulio įvykių. Albume „Chroma“ (graikų kilmės žodis, reiškiantis „spalvą“) muzikantas pasitelkia pilną garsinių spalvų spektrą drąsiam introspekciniam ir emociškam pareiškimui perteikti. Pirmasis toks stambus ansamblinis menininko projektas apjungia gyvybingą džiazo kvinteto (fortepijono, kontraboso, būgnų, gitaros ir perkusijų) ekspresiją ir sodrius, klasikinius styginių sąskambius, sudarydamas tarsi modernios džiazo simfonijos įspūdį.
„Šis projektas užgimė iš klausimo,“ – aiškina P. Klampanisas. „Iš kokių elementų esame sudaryti mes, mūsų charakteriai, mūsų individualybė? Pirmas į galvą atėjęs atsakymas – mūsų charakterį sudaro visos per gyvenimą sukauptos emocijos, mintys ir idėjos, fantazijos ir patirtys. Jei visiems šiems elementams priskirtume po vieną spalvą, virstume unikaliomis spalvinėmis kompozicijomis, kurių deriniai – tai mūsų asmeniniai atspalviai“.
Paties P. Klampaniso atspalvis – tai itin sodrių spalvų derinys, ryškiausiai atsiskleidęs įrašant šį albumą. Muzikanto teigimu, „Chroma“ gimė iš asmeninės sumaišties ir savianalizės. Romantiškų santykių pabaiga sutapo su daugybe kontrabosininko gyvenime ir pasaulyje vykstančių pokyčių, o tai: „atvėrė tokį mano gyvenimo tarpsnį, kuomet visą laiką ir energiją skyriau apmąstymams apie priežastis, skatinančias mane ir kitus žmones priimti tam tikrus sprendimus, galvoti apie tai, apie ką galvojame ar būti tuo, kuo esame“.
Menininką neabejotinai stipriai sukrėtė pasaulį drebinantys neramumai: nuo ekonominių sunkumų, ypatingai paveikusių jo gimtąją Graikiją, iki išgyvenimų dėl pabėgėlių krizės Sirijoje ir Viduriniuosiuose Rytuose. Šių pasaulinių įvykių kontekste P. Klampaniso mintys apie žmoniją kristalizavosi ir virto albumu „Chroma“, siūlančiu klausytojams jaudinančią ir sinestezinę patirtį.
„Turime išmokti pažvelgti į vidų ir pamatyti, kas svarbu mums ir mus supančiam pasauliui,“ – ragina kontrabosininkas. „Žmonija išgyvena keistą tarpsnį. Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, muzikantai ir bendrai menininkai daugelyje visuomenių buvo laikomi nepritapėliais. Mūsų laikais šis požiūris taip pat gajus. Bet menas turi savybių, be kurių negalėtume augti individualiai ir socialiai. Mums reikia daugiau „spalvų“ gyvenime: daugiau meilės, daugiau užuojautos, pagarbos ir vaizduotės“.
Kad pavyktų albume perteikti visas tas sodrias spalvas, P. Klampanisas pasikvietė į pagalbą grupę puikių muzikantų, įliejusių unikalių pustonių į kompozitoriaus kuriamą panoramą: izraeliečius gitaristą Giladą Hekselmaną ir pianistą Shai Maestro, būgnininką Johną Hadfieldą iš Misūrio ir japonų kilmės perkusininką Keitą Ogawą. Prie šio branduolio taip pat prisijungė aštuonių styginių instrumentų ansamblis.
Albumas „Chroma“ gyvai įrašytas ir nufilmuotas Niujorko Onassis kultūros centre, nedidelės auditorijos akivaizdoje. Graikų kultūrą (nuo antikos iki šių laikų) tiriantis ir propaguojantis JAV Onassis vardo labdaros fondas šiam kontrabosininko projektui skyrė ženklią paramą. Projektas įgyvendintas per seriją gyvų pasirodymų 2014 m. ir 2015 m. „Pamaniau, kad taip įrašyti būtų geriausia, nes taip ryškiausiai atsiskleistų grupės spinduliuojama energija,“ – aiškina muzikantas. Išties, gyvų pasirodymų forma idealiai tiko šiam puikiai susigrojusiam ansambliui, gebančiam užburti klausytojus spontaniškais ir jaudinančiais sąskambiais, bet niekada per daug nenutolstančiam nuo jausmingo pradinio kompozitoriaus užmanymo.
„Kurdamas „Chromą“, investavau išties daug savo energijos, meilės ir laiko. Galiu užtikrintai pasakyti, kad esu patenkintas galutiniu rezultatu. Taip pat labai džiaugiuosi savo debiutu su įrašu studija „Motéma“. Žaviuosi jais ir gerbiu.“
Apie kompozicijas
Iš lėto užgimstantis titulinis kūrinys tarsi iliustruoja viso albumo koncepciją. Palaipsniui išryškėja spinduliuojantis paveikslas – pradžioje vos girdimi, pulsuojantys S. Maestro fortepijono garsai, tuomet mirguliuojantys smuikai, o tuomet švelniai atkakli melodija.
Kiek slegiantis, noir stiliaus „Tough Decisions (Are Always Dark Green)“ („Sunkūs sprendimai (visuomet tamsiai žali)“) atskleidžia šiam menininkui būdingą sinesteziją, išryškėjusią po skausmingo išsiskyrimo. Jei kontrabosininkas iš tiesų ir neįžvelgia muzikoje spalvų, emocijos ir patirtys jam asocijuojasi su pačiais įvairiausiais atspalviais. Šį kūrinį parašyti P. Klampanisą įkvėpė asmeninė krizė ir su ja susiję alyvuogių žalumo tonai, tuo tarpu dangaus mėlynės kompozicija „Little Blue Sun“ („Maža mėlyna saulė“) vaizdžiai perteikia mažos bendruomenės stebuklus ir ten puoselėjamas didžias svajones (pats menininkas augo Zakinto saloje, Graikijoje).
Ūkanota, hipnotizuojanti įžanga įtraukia klausytoją į G. Hekselmano „Cosmic Patience“ („Kosminę kantrybę“). Konkrečiai ši kompozicija kontrabosininkui asocijuojasi ne su spalvomis, o su tarpžvaigždiniu peizažu. Tėvynainio pianisto Spyroso Manesiso parašytas kūrinys „Shadows“ („Šešėliai“) lengviau įsilieja į bendrą koncepcinį kontekstą, išraiškingais pilkais potėpiais išreikšdamas žmonijos pastangas atsispirti savo tamsiajai pusei. Šią vidinę dilemą P. Klampanisas perteikia švelniu vokalu be žodžių, skausmingai išdainuodamas melodiją pritariant veriančiai G. Hekselmano gitarai. Albumas užbaigiamas optimistiškesne gaida – džiaugsmingu, šventišku „Shades of Magenta“ („Rausvumo atspalviai“), džiaugsmingam ritmui valiūkiškai persipinant su aštriais smuikų dūriais.
Apie Petrosą Klampanisą
Zakinto saloje (Graikijoje) gimęs P. Klampanisas iš pradžių mėgino įgyti išsilavinimą mechaninės inžinerijos srityje, tačiau netrukus nutraukė studijas Atėnų politechnikos institute, kad įgyvendintų savo muzikines svajones. 2005 m. menininkas pradėjo kontraboso studijas Amsterdamo konservatorijoje. 2008 m. muzikantas baigė formalias studijas Niujorko Aarono Coplando muzikos mokykloje, kur netrukus užmezgė ryšius su keliais žymiausiais šio miesto džiazo atlikėjais. Ilgą P. Klampaniso koncertų sąrašą Niujorko džiazo scenoje (įskaitant Karnegio koncertų salę ir Linkolno centrą) papildė pasirodymai tarptautinės šlovės pelniusiuose Olandijos „North Sea Jazz“ bei Vokietijos „Palatia Jazz“ festivaliuose.
Muzikanto bendradarbiavimas su saksofonininku G. Osby davė itin vaisingų rezultatų – du pirmuosius studijoje „Inner Circle Music“ įrašytus ir daug dėmesio sulaukusius albumus „Contextual“ ir „Minor Dispute“. Bičiulis kontrabosininkas Drew‘is Gressas yra išliaupsinęs P. Klampaniso: „agresyvų melodiškumą, gražų intonavimą ir unikalų styginių braižą“. 2012 m. muzikantą pasikvietė Liepojos simfoninis orkestras groti kartu keliuose koncertuose visoje Latvijoje, o Valstybinis Graikijos simfoninis orkestras Atėnuose atliko kompozitoriaus aranžuotą graikų liaudies dainą „Thalassaki“. Be to, P. Klampanisas dažnai veda tarptautinius meistriškumo kursus ir dalyvauja kaip kviestinis dėstytojas Ohajo Oberlino konservatorijoje bei Jonijos muzikos akademijoje Graikijoje.
show less
